Lietuvoje sugautos žuvys – ant mūsų šalies vartotojų stalo

Žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „Lietuviško ūkio kokybė“ pasirašė susitarimą su žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“, Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija (PVRŽA) bei Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija (LŽPGA). Susitarimu siekiama skatinti Lietuvos teritoriniuose Baltijos jūros vandenyse ir Kuršių mariose sugautų žuvų realizaciją mūsų šalyje.

Pasak ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovo Mindaugo Maciulevičiaus, susitarimu norima, kad būtų įgyvendintas princi- pas – vakar žvejys pagavo žuvį, o šiandien ji – ant prekystalio. Mat, jei pajūryje ar Kaune ir anksčiau buvo galimybė įsigyti šviežios žuvies, tai Vilniuje, Šiauliuose ar kituose šalies didžiuosiuose miestuose, rajonų centruose, to padaryti buvo neįmanoma. Dabar bandoma šią nišą užpildyti. „Toks mūsų susitarimas puikiai dera suEuropos žaliuoju kursu ir sveikos gyvensenos skatinimu“, – tikino M. Maciulevičius.

Anot jo, susitarimu bus skatinama kurti kuo daugiau pridėtinės vertės, kuri yra naudinga visai šalies ekonomikai. Bus siekiama, kad žvejai, smulkūs perdirbėjai bei ūkininkai bendradarbiautų, prekiaudami mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, tiekdami produkciją į prekybos tinklus bei parduotuvėles, aprūpindami sveikesniu maistu darželius bei mokyklas. Taip pat norima vartotojui pateikti ir naujų, lengviau prieinamesnių produktų, pagamintų iš mažiau populiarių ar mažesnės vertės žuvų.

Tam pritardama Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Siga Jakubauskienė tikino, jog šiuo metu Lietuvos žvejai pagauna gana didelį kiekį kuojų ar nedidelių karšių, kurie neturi paklausos mūsų šalyje ir yra eksportuojami į kaimynines šalis, kuriose tokios žuvys perdirbamos, sūdomos, konservuojamos, iš jų gaminamas faršas. „Lampetra“ duomenimis, per metus Kuršių mariose ir Lietuvos teritoriniuose Baltijos jūros vandenyse pagaunama 1 200 t žuvų, iš kurių 25–30 proc. yra eksportuojama kaip nebrangi žaliava.

ŪP informacija

Redakcijos nuotrauka